قۆرئان بتنێ

1

يَٰٓأَيُّهَا ٱلۡمُدَّثِّرُ

O tu (Muchammedai ﷺ ), apsigaubęs (apdarais)!


2

قُمۡ فَأَنذِرۡ

Pakilk ir perspėk,


3

وَرَبَّكَ فَكَبِّرۡ

ir savo Viešpatį garbink,


4

وَثِيَابَكَ فَطَهِّرۡ

ir savo drabužius apvalyk,


5

وَٱلرُّجۡزَ فَٱهۡجُرۡ

ir venk Ar-Rudžs (stabų),


6

وَلَا تَمۡنُن تَسۡتَكۡثِرُ

ir nedaryk paslaugų (tik tam), kad įgytum daugiau,



8

فَإِذَا نُقِرَ فِي ٱلنَّاقُورِ

Ir kai Ragas bus papūstas (t. y. antrasis papūtimas į Ragą)


9

فَذَٰلِكَ يَوۡمَئِذٖ يَوۡمٌ عَسِيرٌ

Ta Diena bus sunki Diena


10

عَلَى ٱلۡكَٰفِرِينَ غَيۡرُ يَسِيرٖ

netikintiesiems – nelengva.


11

ذَرۡنِي وَمَنۡ خَلَقۡتُ وَحِيدٗا

Palik Mane su tuo, kurį Aš sukūriau vienišą [1]


12

وَجَعَلۡتُ لَهُۥ مَالٗا مَّمۡدُودٗا

ir kuriam Aš suteikiau gausų turtą,


13

وَبَنِينَ شُهُودٗا

ir vaikus esančius (su juo),


14

وَمَهَّدتُّ لَهُۥ تَمۡهِيدٗا

ir išskleidžiau (viską) priešais jį, palengvinant (jo gyvenimą).


15

ثُمَّ يَطۡمَعُ أَنۡ أَزِيدَ

Po to jis trokšta, kad pridėčiau daugiau.


16

كَلَّآۖ إِنَّهُۥ كَانَ لِأٓيَٰتِنَا عَنِيدٗا

Ne, tikrai jis buvo dėl Mūsų eilučių užsispyręs.



18

إِنَّهُۥ فَكَّرَ وَقَدَّرَ

Iš tiesų, jis galvojo ir svarstė.


19

فَقُتِلَ كَيۡفَ قَدَّرَ

Tad lai jis būna sunaikintas (dėl to), kaip jis svarstė!


20

ثُمَّ قُتِلَ كَيۡفَ قَدَّرَ

Tad lai jis būna sunaikintas (dėl to), kaip svarstė!


21

ثُمَّ نَظَرَ

Paskui jis apmąstė (vėl),


22

ثُمَّ عَبَسَ وَبَسَرَ

paskui jis suraukė antakius ir susiraukė.


23

ثُمَّ أَدۡبَرَ وَٱسۡتَكۡبَرَ

Paskui jis nusigręžė ir pasipūtė,


24

فَقَالَ إِنۡ هَٰذَآ إِلَّا سِحۡرٞ يُؤۡثَرُ

ir tarė: „Tai ne kas kitas, tik magija perimta (iš kitų).


25

إِنۡ هَٰذَآ إِلَّا قَوۡلُ ٱلۡبَشَرِ

Tai ne kas kita, kaip žmogaus žodis.“


26

سَأُصۡلِيهِ سَقَرَ

Aš įmesiu jį į Sakar (Pragaro Ugnį).


27

وَمَآ أَدۡرَىٰكَ مَا سَقَرُ

Ir kas tau paaiškins, kas yra Sakar (Pragaro Ugnis)?


28

لَا تُبۡقِي وَلَا تَذَرُ

Ji niekam neleidžia išlikti ir nepalieka nieko (nesudeginto).


29

لَوَّاحَةٞ لِّلۡبَشَرِ

Pakeičianti (t. y. nudeginanti) odas.


30

عَلَيۡهَا تِسۡعَةَ عَشَرَ

Virš jo yra devyniolika (angelų).


31

وَمَا جَعَلۡنَآ أَصۡحَٰبَ ٱلنَّارِ إِلَّا مَلَٰٓئِكَةٗۖ وَمَا جَعَلۡنَا عِدَّتَهُمۡ إِلَّا فِتۡنَةٗ لِّلَّذِينَ كَفَرُواْ لِيَسۡتَيۡقِنَ ٱلَّذِينَ أُوتُواْ ٱلۡكِتَٰبَ وَيَزۡدَادَ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓاْ إِيمَٰنٗا وَلَا يَرۡتَابَ ٱلَّذِينَ أُوتُواْ ٱلۡكِتَٰبَ وَٱلۡمُؤۡمِنُونَ وَلِيَقُولَ ٱلَّذِينَ فِي قُلُوبِهِم مَّرَضٞ وَٱلۡكَٰفِرُونَ مَاذَآ أَرَادَ ٱللَّهُ بِهَٰذَا مَثَلٗاۚ كَذَٰلِكَ يُضِلُّ ٱللَّهُ مَن يَشَآءُ وَيَهۡدِي مَن يَشَآءُۚ وَمَا يَعۡلَمُ جُنُودَ رَبِّكَ إِلَّا هُوَۚ وَمَا هِيَ إِلَّا ذِكۡرَىٰ لِلۡبَشَرِ

Ir Mes nepadarėme Ugnies saugotojais (ko nors kito) nei angelų. Ir Mes padarėme jų skaičių išbandymu netikintiesiems, kad tie, kuriems buvo duotas Raštas (judėjai ir krikščionys), būtų įtikinti ir tų, kurie patikėjo, tikėjimas padidėtų, o tie, kuriems buvo duotas Raštas, bei patikėjusieji neabejotų, o tie, kurių širdyse yra liga (t. y. veidmainystė), ir netikintys sakytų: „Ką Allahas nori pasakyti šiuo pavyzdžiu?“ Tad Allahas paklaidina, ką Jis nori, ir veda teisingai, ką Jis nori. Ir niekas nežino tavojo Viešpaties kareivių, išskyrus Jį. Ir tai (Ugnies paminėjimas) yra ne kas kita kaip Priminimas žmonijai.


32

كَلَّا وَٱلۡقَمَرِ

Ne! (Prisiekiu) mėnuliu


33

وَٱلَّيۡلِ إِذۡ أَدۡبَرَ

ir (prisiekiu) naktimi, kai ji pasitraukia


34

وَٱلصُّبۡحِ إِذَآ أَسۡفَرَ

ir (prisiekiu) rytu, kai jis brėkšta,



36

نَذِيرٗا لِّلۡبَشَرِ

kaip perspėjimas žmonijai –


37

لِمَن شَآءَ مِنكُمۡ أَن يَتَقَدَّمَ أَوۡ يَتَأَخَّرَ

bet kam, kas iš jūsų nori eiti toliau (atliekant teisingus darbus) arba pasilikti (atliekant nuodėmes).


38

كُلُّ نَفۡسِۭ بِمَا كَسَبَتۡ رَهِينَةٌ

Kiekviena siela, už tai, ką ji įgijo, bus sulaikyta,



40

فِي جَنَّٰتٖ يَتَسَآءَلُونَ

(kurie bus) Soduose, klausinėjantys vienas kito



42

مَا سَلَكَكُمۡ فِي سَقَرَ

(ir klausinės jų): „Kas įvedė jus į Sakar (Pragarą)? “


43

قَالُواْ لَمۡ نَكُ مِنَ ٱلۡمُصَلِّينَ

Jie sakys: „Mes nebuvom iš tų, kurie meldėsi,


44

وَلَمۡ نَكُ نُطۡعِمُ ٱلۡمِسۡكِينَ

nei mes maitindavome vargingąjį,


45

وَكُنَّا نَخُوضُ مَعَ ٱلۡخَآئِضِينَ

ir mes įsitraukdavome į tuščias kalbas su tais, kurie (tuo) užsiimdavo,


46

وَكُنَّا نُكَذِّبُ بِيَوۡمِ ٱلدِّينِ

ir mes neigdavome Atpildo Dieną


47

حَتَّىٰٓ أَتَىٰنَا ٱلۡيَقِينُ

tol, kol mus pasiekė tikrumas (t. y. mirtis).“


48

فَمَا تَنفَعُهُمۡ شَفَٰعَةُ ٱلشَّٰفِعِينَ

Tad nesuteiks jiems naudos (jokių) tarpininkų užtarimas.


49

فَمَا لَهُمۡ عَنِ ٱلتَّذۡكِرَةِ مُعۡرِضِينَ

Tad, kas yra jiems, kad jie nuo Priminimo nusigręžia,


50

كَأَنَّهُمۡ حُمُرٞ مُّسۡتَنفِرَةٞ

lyg būtų jie išgąsdinti asilai,


51

فَرَّتۡ مِن قَسۡوَرَةِۭ

bėgantys nuo liūto?



53

كَلَّاۖ بَل لَّا يَخَافُونَ ٱلۡأٓخِرَةَ

Ne, nebijo jie Amžinybės!


54

كَلَّآ إِنَّهُۥ تَذۡكِرَةٞ

Ne, iš tiesų, tai (t. y. Koranas) yra Priminimas.


55

فَمَن شَآءَ ذَكَرَهُۥ

Tad kas nori, prisimins tai.


56

وَمَا يَذۡكُرُونَ إِلَّآ أَن يَشَآءَ ٱللَّهُۚ هُوَ أَهۡلُ ٱلتَّقۡوَىٰ وَأَهۡلُ ٱلۡمَغۡفِرَةِ

Ir jie neprisimins, išskyrus tada, kai Allahas panorės. Jis yra vertas baimės ir galintis (suteikti) atleidimą.


تەفسیر هاتە کۆپی کرن